„Mamos žurnalas“ 2021 Lapkritis PDF (elektroninė versija)

Įprasta kaina €1,00

Mokesčiai įtraukti. Siuntimo išlaidos apskaičiuojamos atsiskaitant.

Aktualiausios numerio temos:

Pirštas burnoje

Tyrimai parodė, kad pirštą čiulpia apie 80 proc. kūdikių iki 6 mėnesių, apie 50 proc. vaikų iki 2 metų bei apie 10–20 proc. vaikų iki 5 metų. Nykščio ar kito piršto čiulpimas kūdikystėje yra natūralus nusiraminimo būdas, todėl dauguma kūdikių tai daro, kai yra sunerimę, išsigandę, išalkę, pavargę, suirzę,  būdami blogos nuotaikos ar kai jiems nuobodu. Taip pat – kai nori pajusti nusiraminimo, saugumo pojūtį, užsimigdyti. Pastebėta, kad Vakarų pasaulyje piršto čiulpimas pasitaiko dažniau nei tose šalyse, kur kūdikiai ir maži vaikai ilgai žindomi pagal poreikį, ilgiau miega vienoje lovoje su mama, kur paplitęs kūdikių ir mažų vaikų nešiojimas nešynėse.

Kūdikio biblioteka

Ar knygos kūdikiams reikalingos? Vienareikšmiškai taip! Skaitymas nuo pat pirmųjų dienų padeda sukurti ne tik pozityvų santykį tarp vaiko ir knygų ateityje, tačiau ir sustiprina vaiko bei tėvų ryšį. Tai ir vienas iš geriausių būdų lavinti bendravimo įgūdžius, kalbą ir atmintį, plėsti žodyną, skatinti smalsumą, pažinimą, domėjimąsi aplinka. Jeigu kūdikis dar nemoka kalbėti, nesupranta žodžių prasmės, – nereiškia, kad jis nesimoko ar kad nesusidomės knygelėmis.

Neramios naktys

Vaiko nervų sistema nebrandi, ji tik šiek tiek panašėti į suaugusiojo nervų sistemą pradeda tada, kai vaikui jau būna 4–5 metai. Tad iki 4 metų tikrai nėra ko tikėtis, kad vaikas miegos ant vieno šono visą naktį. Būtent ta riba – 4–5 metai – reikšminga ir kalbant apie pietų miegą. Nors toks reiškinys, kaip pietų miegas, gali būti priimtinas žmogui visą gyvenimą, tačiau manoma, kad nuo 4–5 metų jis nėra toks reikalingas. 4 metų vaiko galime nebemigdyti pietų miego, jeigu jis to nenori, tik tuomet reikėtų nakčiai guldyti truputį anksčiau

Judėk, kad kalbėtum

Mokymasis sėdėti, šliaužioti ar vaikščioti yra svarbūs vaiko ankstyvojo vystymosi etapai. Šie nauji motoriniai įgūdžiai suteikia kūdikiams daugiau galimybių praktikuoti kalbos vystymuisi svarbius įgūdžius. Pirmaisiais kūdikio mėnesiais jau pastebimas vogravimas (skleidžiami garsai). Vėliau, kūdikiui vis stipriau laikant galvytę, atsiranda čiauškėjimas, o pradėjus sėdėti, ropoti ar šliaužioti, – gimtosios kalbos garsai. Taip vyksta pirmosios judesio ir kalbos sąsajos, kūdikis vis daugiau pats mato ir girdi, kaip kalba aplinkiniai.